- tarškus
- tarškùs, -ì adj. (4)
1. Š, Rtr, Ser, DŽ, KŽ tarškantis, traškus, triukšmingas, trankus: Šita mašinėlė tarškì Vlkj. Tarškus motociklo burzgesys rš. Tarški kulkosvaidžių ugnis rš. Tarškì muzika NdŽ. Tarškus (balsas) BŽ565. Tar̃škios kalbos NdŽ. Girdėjo tarškų žiogų čerškimą rš. Kuprelis pažiūrėjo į jį ir susijuokė tarškiu juoku rš. Kaime ją visi mėgo už jos atvirą būdą, tarškią kalbą ir sumanumą V.Myk-Put.
tarškù n., NdŽ, KŽ. tar̃škiai adv. DŽ, KŽ, tarškiaĩ NdŽ: Kalba tar̃škiai kaip šarka Bb. Galvūgaly tarškiai čirpė svirplys rš. Tarškiai nusijuokė TRŠ. ║ prk. perdėtai skambus, išpūstas: Tarškūs žodžiai rš. Tarškios frazės sp.2. Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ, Jnšk, Pb, Ml, Auk, Vlk šnek. daug kalbantis, plepus, tauškus: Ale ot tarškì boba – visą kelį prašnekėjom Rs. Tarškì senelė kai mintuvai Mrj. Yra tarškių̃ žmonių, kad negali spėt klausytis Erž. Keturios mergaitės tenai tarškėjo: viena, už kitas aukštėlesnė, buvo ne tokia tarški kaip kitos J.Jabl. Matyti, didžiai buvo tarški: labai daug šnekėjo VŽ1904,2.
Dictionary of the Lithuanian Language.